kėkauti

kėkauti: kė́kauti, -auja (-auna), -avo 1. tr. Tvr supti, kykoti: Kad kė́kauna tėvas vaiką, tas net žagsi Užp. Senelis dažnai kė́kauna vaikus Ut. Kė́kauna kaip mažą vaiką, pasodinęs ant kelių Ds. Kūdikį ėmė nešioti po aslą, kėkaudama jį ant rankų rš. Maži vaikai tik kė́kaunami užmiega Užp. | Kam kojas kė́kauni: ar žinai, kad velnią supi? Lel. 2. refl. NdŽ, Aln suptis sūpuoklėse, linguotis: Kė́kaunas kė́kaunas, paskui gálva rėkia Sdk. Sulipam po du ant kėkų ir kė́kaunamės Užp. Kas gi vaikam daugiau rūpi – kad tiktai kė́kauties Trgn. Kė́kaukis kė́kaukis, paki sprandą nusisuksi! Ktk. Nenusisukit sprando, taip aukštai kė́kaudamies Mlt. | Iš jo pjovėjas: kė́kaunas kė́kaunas (linguoja, supasi pjaudamas), ir vis an vietos Mlt. \ kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti

Игры ⚽ Нужна курсовая?

atsikėkauti — iki valios atsisūpauti: Atsikėkavom, kiek norėjom Trgn. kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kėkavimas — sm. (1) → kėkauti: 1. Šitoks kėkavimas – ir vaiką užmuštum Ds. 2. refl. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
kėkuoti — kėkuoti, uoja, ãvo Dglš žr. kėkauti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukėkauti — tr. linguojant, supantis ką padirbti: Lig pusryč kėkavos kėkavos ir pievos nenukėkavo (nenupjovė) Mlt. kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėkauti — 1. tr. J.Jabl, Ds pasupti: Eikš, kai pakėkausiu, tai net dangų pasieksi Dbk. Pakėkauk tu, tėvai, mergiotę, maž nustos bliautei Ktk. Pakėkauk vaiką, man taip nusibodo prie lopšio sėdėti Sv. Eikš, vaike, aš tave pakėkausiu Kpr. 2. refl. Tr… … Dictionary of the Lithuanian Language
prikėkauti — tr. 1. prisupti: Jau vieną vaiką prikėkavau, nebenori, dabar kitas prašosi Ds. 2. refl. prisisūpauti sūpuoklėse: Jonas padarė sūpuokles: tai prisikėkausma! Užp. Mes an šakų priskėkavom Ktk. Kad jūs, vaikai, niekaip ir nepriskėkaunat Trgn.… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias